Aktualijos

„Universitetą aš visada labai mylėjau. 12 metų, tiek studijuojant, tiek vėliau dirbant ten, mane supo labai geri žmonės – tiek administracijoje, tiek rektorate, tiek akademinėje aplinkoje. Aš labai dėkinga. Man atrodo, tai yra labai gražu, kad istorija nėra nubraukiama“, – sako Elena Šuliauskaitė, sesuo Gerarda.

Atėjo Šventosios Dvasios išliejimo iškilmė, ir šiandienos Evangelija atspindi tą jaudinantį ir visus mokinius pakeitusį momentą. Skaitant tekstą suskamba keli žodžiai: viena vertus, baimė, virstanti džiaugsmu; kita vertus, uždarytos durys, kurios nesustabdo Jėzaus.

Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai siekia pažinti vieni kitus. Kartais šis pažinimas lieka paviršutiniškas: žinome apie žmogaus vardą, bendruomenę, darbą ar pomėgius. Tai informacinio pobūdžio pažinimas. Tačiau šiandienos Evangelijoje Jėzus atskleidžia daug gilesnę „pažinimo“ prasmę. Jis kalba apie santykių pažinimą – gyvenimo ir meilės bendrystę.

Kiekvieno žmogaus širdyje glūdi paslaptinga ir gili baimė: baimė likti vienam, apleistam… baimė prarasti brangiausius artimuosius ir tapti našlaičiu. Labai prasminga ir gražu, kad šio šeštojo Velykų sekmadienio Evangelijoje Jėzus kreipiasi į savo liūdnus ir išsigandusius mokinius padrąsinančiais žodžiais: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ (Jn 14, 18).

Kaip piemuo, kuris saugo, gina ir gelbsti savo kaimenę nuo užpuolimo, taip ir Jėzus mus saugo, gina ir gelbsti.

Sesuo Benigna bus pašarvota trečiadienį nuo 15 val. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje. Šv. Mišios bus aukojamos 17.30 val. Ketvirtadienį bažnyčia bus atvira nuo 9 val. Laidotuvių šv. Mišios – 12

Kaip piemuo, kuris saugo, gina ir gelbsti savo kaimenę nuo užpuolimo, taip ir Jėzus mus saugo, gina ir gelbsti.

Mes labai pripratome prie to, kad nebereikia nieko nešti. Mes mieliau imame lagaminą su ratukais. O kai keliaujame pėsčiomis, bagažas vežamas lydinčiame automobilyje.

„Perkeista vilties“ siūloma kaip erdvė, skirta klausytis ir apmąstyti sekmadienio Evangelijas, kurios lydi mūsų kelionę. Kiekvieną savaitę, remdamiesi Dievo žodžiu, apmąstome vieną iš atsivertimo aspektų, į kurį esame pašaukti, leidžiant

Jei Dievas kada nors turėjo progą pasirodyti iškilmingai, tai buvo būtent po kryžiaus, mirties ir kapo. Iš prisikėlimo būtų galima tikėtis bent šiek tiek dieviško aiškumo: prasivėrusio dangaus, sudrebėjusio pasaulio,