„Perkeista vilties“ siūloma kaip klausymosi ir įžvalgos erdvė sekmadienio Evangelijose, lydinčiose mūsų kelionę. Ji siekia skleisti Jo malonę gyventi kaip vilties piligrimams savo pašaukimu mūsų laikų iššūkių akivaizdoje.
Sekminių iškilmės proga Evangeliją pagal Joną (Jn 20, 19–23) apmąsto augustinių seserų generalinė vyresnioji sesuo Martinai Moncadai Adelas.
Permainų ir taikos keliai
Atėjo Šventosios Dvasios išliejimo iškilmė, ir šiandienos Evangelija atspindi tą jaudinantį ir visus mokinius pakeitusį momentą.
Skaitant tekstą suskamba keli žodžiai: viena vertus, baimė, virstanti džiaugsmu; kita vertus, uždarytos durys, kurios nesustabdo Jėzaus.
Tai prieštaringi jausmai, viena kitą paneigiančios situacijos, kurios tikėjimo akimis kviečia mane teigti, kad būtent Viešpats mus keičia, kai įsileidžiame Jį, priimame Ramybę, kurią Jis atneša su savimi.
Kaip kadaise nutiko apaštalams, taip ir šiandien vyksta pašvęstajame gyvenime: kartais iš baimės ir nesaugumo liekame už uždarų durų, žvelgiame vienas į kitą, „guodžiame“ save, tuo pačiu neleidžiant naujumui įžengti į mūsų gyvenimus; mes kovojame su emocijų, pokyčių ir transformacijų sūkuriu, kuris, atrodo, verčia mus prarasti pusiausvyrą… tačiau galbūt būtent tame „chaose“ Dievas (savo būdu) įveda tvarką, kad galėtų gimti kažkas naujo… žvelgiant į šį kontekstą per galimybių prizmę – tai kvietimas kiekvienam iš mūsų, nes net tariamoje netvarkoje Dievas tebėra su mumis.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Jėzus mums dovanoja ramybę, o suvokimas, kad ši dovana mums nuolat siūloma, ypač Velykų laikotarpiu, yra pirmasis žingsnis, kad ji taptų gyvenimu ir konkrečiais veiksmais. Popiežius Leonas XIV šiemet sausio 1 d., per Pasaulinę maldos už taiką dieną, tai išreiškė taip:
„Taika egzistuoja, ji trokšta apsigyventi mumyse, ji turi švelnią galią apšviesti ir praplėsti protą, ji priešinasi smurtui ir jį nugali. Taika nešioja amžinybės dvelksmą; o kai blogiui šaukiama „gana“, tai taikai šnabždama „amžinai“. Į šį horizontą mus įvedė Prisikėlusysis. (…) Taika – tai ne tik tikslas, bet ir buvimas, ir kelionė. Net jei dėl jos tenka kovoti tiek savyje, tiek ir išorėje, tarsi dėl mažos liepsnelės, kuriai gresia audra, saugokime ją, nepamiršdami istorijų ir vardų tų, kurie liudijo apie ją.“
Tikiu, kad patys tampame vilties šaltiniu daugeliui žmonių, kai įkūnijame Evangelijos vertybes, kai tampame taikos nešėjais. Tik taip kiekvieno iš mūsų misija, vykdoma tokiose skirtingose, o kartais net nepalankiose vietose ir situacijose, gali tapti vilties ženklu, apšviestu taikos, kurią mums dovanoja pats Jėzus; tai Jo nuolatinis sveikinimas: „Ramybė tebūnie su jumis“.
Tikiu, kad visi, kurie siekia gyventi prasmingiau ir tapti taikos nešėjais, yra vilties ženklai.
Toliau kelkime akis, kad Viešpaties buvimas Jo Dvasioje įkvėptų mus eiti permainų ir taikos keliais.
Parengta pagal: https://www.uisg.org/en/news/pentecost-transformed-by-hope-2026/