Palaimintų Naujųjų Viešpaties 2026-ųjų metų!
Šiuo laišku atsakome į klaidinančią informaciją, kuri buvo paskleista neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Monsinjoro Alfonso Svarinsko homilija“ (filmo autorė ir režisierė – žurnalistė Rūta Sinkevičienė). Filmas sukurtas 100-osioms monsinjoro gimimo metinėms paminėti.
Melaginga informacija yra susijusi su mūsų vienuolijos 2013 m. paveldėto a. a. monsinjorui A. Svarinskui priklausiusio Odminių g. buto Vilniuje istorija. Filme nuo 47’50’’ balsas už kadro teigia, pabrėžtinai intonuodamas žodį „nebuvo“: „Kita testamento dalis nebuvo įvykdyta. Monsinjoras norėjo, kad jo butas taptų atviras visuomenei, būtų patriotų sambūrio vieta, tačiau paskutinę monsinjoro valią ignoravo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės, turėjusios tuo pasirūpinti.“ Toliau tęsiama: „Kur monsinjoro knygų kolekcija, jo surinktos vertybės, tikinčiųjų dovanos – nežinia.“ Filme taip pat nepagrįstai teigiama, kad dvidešimt metų bute gyvenusį monsinjorą primena tik duris ženklinančios Trijų Karalių apsilankymo raidės „+K+M+B“.
Šie teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Monsinjoro paskutinė valia – aiškiai išreikšta jo rašytiniame testamente – nebuvo steigti memorialinį muziejų, politinės grupės biurą ar patriotų sambūrio vietą minėtame bute. Kaip nurodyta testamente, butas paliktas mūsų vienuolijai kaip jo padėka vienuolijos seserims už, monsinjoro akimis, didžiausius nuopelnus Lietuvos Katalikų bažnyčios rezistencijos veikloje – Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidimą – bei jo artimos bendražygės sesers Monikos Gavėnaitės ilgametę tarnystę. Jokių papildomų sąlygų nei rašytiniame testamente, nei kalbantis su tuometine Vienuolijos vadovybe, monsinjoras palikdamas butą mums neišsakė. Vienuolija su dėkingumu priėmė šią dovaną ir po monsinjoro mirties dešimt metų įstengė nekeisti buto paskirties – jame toliau rinkosi jo paties ir ten toliau gyvenusios s. Monikos bendraminčiai, o taip pat labdaringais pagrindais gyveno studentės, o vėliau keletas ukrainiečių pabėgėlių.
Deja, ilgainiui paaiškėjo, kad investicijos, kurių reikalavo šio avarinės būklės požymių turinčio buto Vilniaus Senamiesčio širdyje sutvarkymas pagal valstybiniam paveldui keliamus reikalavimus, kaip ir jo pritaikymas tuo metu jau garbaus amžiaus s. Monikos slaugai ar kitoms apaštalinėms veikloms, gerokai viršija vienuolijos finansinius resursus. Tad, su mūsų vienuolijos vyskupo ordinaro leidimu, pasirinkome monsinjoro palikimą įamžinti kitaip – parduoti butą ir gautas lėšas panaudoti taip, kad galėtume tinkamai pasirūpinti vyresnio amžiaus seserimis bei tęsti jam brangią vienuolijos misiją. Naujieji buto šeimininkai šiuo metu rūpestingai vykdo restauracijos darbus. Ant namo fasado kabo memorialinė lenta monsinjorui A. Svarinskui atminti su portretiniu bareljefu (autorė – skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, 2015 m.).
Skirtingai nuo filmo teiginių, Odminių g. butą parduodant, muziejinės ir istorinės vertės turintys monsinjoro asmeniniai daiktai buvo atsakingai perduoti institucijoms, kur jie būtų prieinami visuomenei. Čia paminėsime tik svarbiausias vietas: Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduoti monsinjoro rankraščiai, raštai, nuotraukų albumai. Kauno kurijos archyvui perduoti daiktai susiję su monsinjoro A. Svarinsko kunigiška veikla. Dalis knygų ir videokasetės perduotos Vilniaus pedagoginiam universitetui, religinės knygos – Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekai. Kadangi monsinjoro paskutinė parapijinės tarnystės vieta buvo Viduklėje, Raseinių krašto muziejui perduoti pagrindiniai memorialiniai daiktai iš monsinjoro asmeninio kambario: rašomasis stalas, knygų lentyna su ten laikytomis knygomis, lova, asmeniniai daiktai, tautinės juostos, Šv. Mišių reikmenys ir pan. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejui taip pat perduota baldų, dalis knygų bei tabernakulis.
Džiaugiamės filmo kūrėjų pastangomis išsaugoti a. a. monsinjoro A. Svarinsko atminimą. Tačiau labai gaila, kad autoriai nei karto nesikreipė į mūsų vienuoliją dėl jokių su ja susijusių filme minimų faktų patikrinimo – deja, apie jame skleidžiamą melą sužinojome tik filmui pasirodžius. Tikimės, kad filmo kūrėjai netrukus pasirūpins, kad klaidinanti informacija filmo pabaigoje būtų kuo greičiau pašalinta.
Su pagarba ir malda,
s. Ligita Ryliškytė, SJE
Generalinė vyresnioji
Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija