„Perkeista vilties“ siūloma kaip erdvė, skirta klausytis ir apmąstyti sekmadienio Evangelijas, kurios lydi mūsų kelionę.
Ši iniciatyva yra Jubiliejaus atvertame horizonte ir siekia skleisti jo malonę, toliau savo pašaukimu gyvenant kaip vilties piligrimams mūsų laikų iššūkių akivaizdoje.
Ketvirtąjį Velykų sekmadienį Evangelijos apmąstymą lydi Šv . Kotrynos iš Sienos dominikonių seserų kongregacijos generalinės priorės ir UISG delegatės Filipinuose sesers Cecilijos Espenillos meditacija.
Su geruoju ganytoju, pašauktu rūpintis ir lydėti
Šį sekmadienį, balandžio 26 d., Evangelijoje mums pateikiamas Jėzaus, kaip Gerojo Ganytojo, paveikslas. Kodėl Jėzus yra gerasis ganytojas? Jis yra vienintelis, kuris gali iš tikrųjų apsaugoti ir išgelbėti savo žmones – savo kaimenę. Jo atsidavimas mums yra toks pat artimas, kaip piemuo savo avims. Jėzus pažįsta kiekvieną iš mūsų, nes Jis yra mūsų Atpirkėjas. Kaip piemuo, kuris saugo, gina ir gelbsti savo kaimenę nuo užpuolimo, taip ir Jėzus mus saugo, gina ir gelbsti. Ganytojas visada saugo savo avis, o mus sergsti Jėzus. Dar daugiau, Jis visada yra su mumis iki amžiaus pabaigos ir veda mus visą mūsų gyvenimą, jei Juo pasitikime. Jis pabrėžia, kad niekada mūsų nepaliks ir yra pasirengęs už mus paaukoti savo gyvybę. 23 psalmė vaizduoja, kaip Viešpats veda mus teisingu keliu ir, kad Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mus net tamsiausiuose slėniuose. Jėzus yra mano Gerasis Ganytojas, ir aš Jį myliu.
Kaip pašvęstiesiems, tai yra ir mūsų misija – turime būti kaip ganytojai tiems žmonėms, su kuriais dirbame. Šiuo metu mano vaidmuo yra generalinės priorės, todėl prisiimu gerojo mūsų kongregacijos ganytojo vaidmenį. Aš pažįstu savo seseris, o jos pažįsta mane. Ypač per kanonines vizitacijas man suteikiamai puiki proga aplankyti kiekvieną seserį ir pasikalbėti su ja. Seserys pakankamai pasitiki, kad atsivertų ir pasidalintų su manimi savo, kaip sesers, gyvenimo kelione. Iš tiesų, tai didelis gero ganytojo vaidmuo, vedant seseris į gyvenimo šventumą.
Šiandien pasaulyje tvyro sumaištis dėl tebevykstančių karų Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje. Taigi, viltis patiria išbandymą, tačiau dabar neturėtume prarasti vilties kad pasaulyje įsivyraus taika. Čia, Filipinuose, bažnyčiose švenčiama Eucharistija už taiką. Žmonės jungiasi prie šios maldos. Mūsų bendruomenėje kasdien papildomai meldžiamės rožinį už karų pabaigą ir visų, ypač tų, kurie yra šiose šalyse, saugumą. Taigi, viltis dėl taikos yra gyva, ir mes neturėtume jos prarasti.
Parengta pagal: https://www.uisg.org/en/news/4th-week-of-easter-transformed-by-hope-2026/
© Nuotrauka: Mehmet Turgut Kirkgoz | Pexel