„Perkeisti vilties“ siūloma kaip sekmadienio Evangelijų, lydinčių mūsų kelionę, klausymosi ir įžvalgos erdvė.
Kiekvieną savaitę, Dievo žodžio šviesoje vedami Dvasios, apmąstome vieną atsivertimo, į kurį esame pašaukti, aspektą.
Evangelijos pagal Joną ( Jn 14, 15–21 ) apmąstymas patikėtas Šventojo Kryžiaus seserų generalinei vyresniajai seseriai Dorinai Zanoni
Dievo, kuris niekada mūsų neapleidžia, švelnumas
Kiekvieno žmogaus širdyje glūdi paslaptinga ir gili baimė: baimė likti vienam, apleistam… baimė prarasti brangiausius artimuosius ir tapti našlaičiu. Labai prasminga ir gražu, kad šio šeštojo Velykų sekmadienio Evangelijoje Jėzus kreipiasi į savo liūdnus ir išsigandusius mokinius padrąsinančiais žodžiais: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ (Jn 14, 18).
Visą Šventąjį Raštą persmelkia Dievo meilės kupinas pareiškimas savo tautai: „Aš esu su jumis.“ Tai meilės, kuri visada išlieka, ypač sunkiomis akimirkomis, skelbimas. Jėzuje šis ištikimas artumas, kuris niekada mūsų neapleidžia, „tapo kūnu“ (Jn 1, 14): tikru buvimu, patirtimi, kuri pasiekia žmogaus širdį, ją nuramina ir perkeičia.
„Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ – tai Jėzaus pažadas, išsipildęs per Šventosios Dvasios, Guodėjos, dovaną. Iš tiesų Šventoji Dvasia, Tėvo dovana, visada bus su mumis, liks šalia mūsų ir gyvens mumyse (plg. Jn 14, 17).
Mums, pašvęstosioms moterims, nepajudinamas Dievo buvimo mūsų gyvenime ir žmonijos istorijoje tikrumas yra viso, kas esame ir ką darome, šaltinis. Jausmas, kad niekada nesame našlaitės – ypač sudėtingais mūsų asmeninės istorijos momentais ir susidūrus su šiandienos pasaulio iššūkiais – leidžia mums su pasitikėjimu atsiverti žmonėms, kuriuos sutinkame, ir tarnystėms, kurias esame pašauktos vykdyti.Būtent iš šio gilaus suvokimo trykšta vis nauja energija, leidžianti mums artintis prie kiekvieno žmogaus su motiniška Bažnyčios dvasia, kuri su meile rūpinasi savo vaikais. Dvasios galia tampame Vilties, kuri nenuvilia (Rom 5, 5), liudytojais, Vilties nešėjais, gebančiais „žodžiais ir darbais“ skelbti visai žmonijai tikrumą, kad esame mylimi, niekada nepalikti, niekada neapleisti.
Praėjusį sekmadienį šventėme Motinos dieną, dar kartą dėkojame Viešpačiui už visas motinas ir tuos žmones, kurie savo motiniška meile ir švelnumu niekada nepaliko mūsų našlaičiais, nes jie mums buvo paikimas ramstis… Vilties sėkla, kuri ir šiandien duoda vaisių.
Parengta pagal: https://www.uisg.org/en/news/6th-week-of-easter-transformed-by-hope-2026/