Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
36 Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis.
37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
Rom 8,35-39
Komentaras:
Spalio mėnesį švenčiame mūsų Vienuolijos gimtadienį. Šia proga prisiminkime, kad esame įkurtos priešintis blogiui, kokiu pavidalu jis dabar mus bepasiektų. Gal dar svarbiau – esame įkurtos priešintis tokiu būdu, kad mums visa taptų laimėjimu – ypač skaudūs, sunkūs ar nemalonūs dalykai. Esame įkurtos visame rasti ir liudyti Dievo gerumą, perkeisti blogį į gėrį, nes „visa lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo“ (Rom 8, 37).
Įdomu, kad graikiškas tekstas čia pažodžiui sako „dėl to/per tą, kuris mus pamilo, mes esame daugiau nei nugalėtojai“ (galėtume versti, supernugalėtojai – čia vartojama veiksmažodis hypernikao, kuris kyla iš hyper + nikan, virš + nugalėti). Kokiu būdu Dievas duoda mums tokias supergalias? Aišku, malonės dėka – tad mūsų dvasinio gyvenimo vertė neįkainojama. Šv. Paulius toliau paaiškina kaip tai vyksta kitoje laiško Romiečiams vietoje: „Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė – išbandytą dorybę, išbandyta dorybė – viltį. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.“ (Rom 5, 3-5). Kančia vertinga ne savyje, o tiek kiek leidžiame jai mus auginti ištvermėje ir dorybėje, kad taptume vilties žmonėmis.
Tėvelis mus taip pat ragina: „Nors jūs ir pasikeistumėt, – Jėzus, Jo Meilė ir jūsų paskirtis nesikeičia niekada, taip pat ir jūsų pati didžioji pareiga, pilna šviesos ir palaimos. Užtat vis iš naujo net tada, kai jausitės visai be jėgų, visai nusibaigusios, net nebevertos nei žmonių, nei Jėzaus pasigailėjimo! … Būkit prie Jėzaus galingesnės už visą skurdą, už visas audras! Net triuškinamos, net mirty, jūs būkit kupinos pasitikėjimo, kupinos meilės, kupinos pasiaukojimo…“
(Testamentas sesutėms, #10-11).
Klausimas tikėjimo pasidalinimui: Kas mane labiausiai paliečia skaitinyje ar komentare?
Siūlomas pokalbio mažose grupelėse „sinodinis“ procesas (galioja visiems pasidalinimas mažose grupėse):
- I-as ratas: kiekviena atsako į iškeltą klausimą remiantis savo patirtimi, jos nepertraukiant; po kiekvieno pasisakymo trumpa maldinga tyla (~1 min);
- II-as ratas: kiekviena atliepia tam, ką išgirdo, pasidalindama, kas ją labiausiai lietė (džiugino, guodė, kėlė klausimus ar nerimą…) kitų seserų pasisakymuose; po kiekvieno pasisakymo trumpa maldinga tyla (~1 min);
- III-as ratas: kiekviena pasidalina, kokį vaisių išsineša iš šio pokalbio (pav., įžvalgą, didesnį aiškumą, klausimą, raginimą ar pan.).