Šis t. Pranciškaus Masilionio SJ tekstas – ugningas dvasinis testamentas, raginantis sesutes gyventi tikruoju apaštalavimo pašaukimu: visiškai ir nesąlygiškai atsiduoti Jėzui bei sielų išganymui. Jame atsiveria vizija, kurioje nėra vietos vidutiniškumui ar pusiniams pasiryžimams – kviečiama be baimės aukotis, kentėti, net mirti, kad tik būtų laimėta kuo daugiau sielų. Tai šauksmas, kuris dega meile ir didybe, drąsina nesustoti nei audrose, nei pralaimėjimuose, bet nuolat kilti prie Jėzaus, kad iš Jo semiantis jėgų būtų galima nešti šviesą, tiesą ir gyvybę milijardams širdžių. Tai nepaprastas kvietimas į žygį, kuriame kryžius tampa pergalės ženklu, o meilės auka – amžino triumfo vartais.
1. Brangiosios sielos, matykit, ką Viešpats padarė ir daro dėl sielų: kuria visatą ir dangų, miršta ant kryžiaus ir šv. Eucharistijoje, – nugirskite Jo begalinės Meilės riksmą: “Sielų! Sielų!” ir, nieko negailėdamos, dėl sielų aukokit viską, rizikuokit viskuo (ir gyvybe!)
Tik sielų! Tik sielų mirštančiai Dievo širdžiai!
2. Rūpestingai renkitės sieloms dirbti: rinkite mokslo žinias, stebėkite Dievo ir meno genijų kūrybą. Prieš jus atsiskleis žmonijos gyvenimas, pilnas garbės ir pramogų; prieš jus atsiskleis visa visata, – bet visa tai tik gęstanti žiežirbėlė, palyginus su tuo, kas yra Dievo kūrybos vainikas, gyvasis Dievo paveikslas, siela! Tik ją branginkit! Viskuo tik jos laimėti veržkitės! Moksle, mene, gyvenime ją aukščiausiai iškelkite! Ją iškelkit lig Dievo garbės, šventųjų ir didenybės aukštybių. Ją iškelkit į aukščiausią, į jos tikrąjį sostą, į Dievą. Ją atiduokit beribei Grožio ir Meilės Pilnybei, jos Tėviškei, Dievui!
3. Jūs, Dievo dukros, laisvos dvasia, giliu žvilgsniu apžvelkit visą Dievo ir žmonių kūrybą ir matykit, kad nieko nėra taip didžia, kaip Jėzus ir Triasmenis Dievas, kaip Tėviškės triumfas per amžinybę, kaip nemirtingosios sielos, – ir degančia meile pirmiausia pačios veržkitės ir nesulaikomai kilkite aukščiau už visa prie Jėzaus, Jam save atiduokite, iš Jo tik Jį sau tobulai priimkite, o tuomet – drąsiai į vargus ir darbą, į audras – plėšti sielų Jėzui, Jėzų duoti sieloms!
4. Jūs nesat poilsiui: jūs esat energingam veržimuisi laimėti pilnutinio šventumo, šventumu tobulai laimėti Jėzaus! Jūs esat energingoms grumtynėms, grumtynėms su visomis požemių galybėmis laimėti Jėzui sielų, visų be išimties, o visoms sieloms – Jėzaus ir Jėzaus šlovės triumfo per amžinybę!
5. Jūs išeinat melstis, kentėti, dirbti, aukotis, net mirti, bet viskuo, – ir pačia mirtimi – grumtis už šventumą, grumtis už Jėzų, grumtis už sielas, net grįžti iš Tėviškės triumfo, kad su Jėzumi lig pasaulio pabaigos padėtumėte grumtis ir laimėti kiekvienai sielai.
6. Jums niekada ir niekaip tegu nepakanka tik truput šventumo, tik vienos antros sielos, – jums tegu reikia viso šventumo, visų laimėjimų, ko daugiau sielų, net visų sielų, net aukščiausios jų gerovės, aukščiausio šventumo! Jums teesie niekad negana. Nors būtų daugiausia, jums visada tebūnie per maža. Tik šventumo, tik sielų pilnatvė jus tegu nuramina! Nes tik toks Jėzus: tik šitai pilnatvei Jis jus sukūrė ir atpirko! Tik šitos pilnatvės trokšdamas, Jis nuolat yra bemirštąs Meile.
7. Tebūnie jums niekad negana ir Tėviškės triumfo, nes ir Jėzui jo niekaip negana. Iš begalinio džiaugsmo pokylio sukelkite visus palaimintųjų milijardus ir, kaip šviesos ir meilės kariuomenė, nuženkit suvaldyti visų audrų, išvaduoti visų belaisvių, saulės įnešti į širdžių tamsybes, Dievo pilnybės į sielų skurdą ir našlaitystę.
8. Brangiosios sielos, nelaukite, kad kas jus kviestų, kad kas jus ragintų, kad kas jūsų ieškotų, – jūs nuolat veržkitės! Net didžiausiuose nepasisekimuose jauskitės – nusimanykite pradedančios geriausiai laimėti! Jūs pirmosios kiekvieną ir visus kvieskite, kiekvieną ir visus raginkite, kiekvieno ir visų ieškokite, kiekvieną ir visus uždegti ir Jėzui bei sieloms laimėti nesulaikomai stenkitės, stenkitės vis iš naujo, vis su nauja energija, vis su nepalaužiama viltimi, vis su šventu giedrumu ir jaunatvės džiaugsmu! Nes visos Jėzaus žaizdos, kiekvienas Jo Kraujo lašas jus nuolat ir amžinai su baisia galybe į žygį šaukia ir įsižada (= pasižada) būti su jumis, kad bendrai veiktų visa savo galybe.
9. Šeimelė Viešpaties pašaukta, kad bendromis jėgomis darytų šventą karžygių žygį laimėti šventumo, šventumui ko daugiau laimėti sielų. Tik to siekia, tik tuo gyvena Meilės Dievas, mirštąs ant kryžiaus, mirštąs šv. Eucharistijoje. Užtat Šeimelės Vadovybė tegu žiūri ir siekia tik to, kad ko geriau vestų savo narius į šventumą ir į ko didesnius apaštalinius laimėjimus. Tik to tegu siekia kiekviena namų Vadovybė, kiekviena grupė, kiekvienas Šeimelės narys.
10. Vis tiek, kas jūs būsit, kur jūs būsit, kaip su jumis bus, jūs kiekviena skyrium ir visos bendrai esat tik Jėzui ir Jėzus tik jums. Su Jėzumi jūs esat tik sieloms, kiekvienai atskirai ir joms visoms kartu, kad jos kiekviena ir visos būtų pilnos gyvo tikėjimo, kurs veikia karšta meile Jėzui ir savitarpyje. Nors jūs ir pasikeistumėt, – Jėzus, Jo Meilė ir jūsų paskirtis nesikeičia niekada, taip pat ir jūsų pati didžioji pareiga, pilna šviesos ir palaimos. Užtat vis iš naujo net tada, kai jausitės visai be jėgų, visai nusibaigusios, net nebevertos nei žmonių, nei Jėzaus pasigailėjimo!
11. Svarstykite, kam tik jūs gyvenate: tik Jėzui, tik amžinybei, tik nesuskaitomai daugybei širdžių! Linksma, mylinčia širdimi jūs žvelkite į milijardus suvargusių širdžių! Jūs džiūgaukite Jėzumi! Jūs džiūgaukite amžinybe! Jūs džiūgaukite, kad einate padėti tokiai daugybei sielų! Kaip karžygės jūs veržkitės prie Jėzaus! Kaip baltos balandėlės, jūs kilkite ir skriekite nuo visa, kas taip didžia žmonių akims, kas tačiau taip maža, kas taip greitai nyksta, prie To, Kurs savyje suima visų vertybių vertę, prie dieviškojo Valdovo! Jūs kaip karžygės kaukitės už Jį, už neišreiškiamą amžinybės triumfą, už sielas, už jų visą daugybę! Nebokit audrų, naktų, sausrų, darganų! Nepasiduokit gundomos, paperkamos, įbauginamos, viliojamos! Ir pačiuose didžiausiuose kentėjimuose, ir pačiuose didžiausiuose pasisekimuose ir pripažinimuose galingai išsilaikykite apkabinusios Nukryžiuotojo kojas, apkabinusios Eucharistinį Meilės Dievą! Ištverkit drąsios, nuolankios, kuklios, skaisčios, kūdikiškos, mylinčios, nesąlygiškai besiaukojančios. Būkite didesnės už visa, kas sukurta, kas laikina! Būkit prie Jėzaus galingesnės už visą skurdą, už visas audras! Net triuškinamos, net mirty, jūs būkit kupinos pasitikėjimo, kupinos meilės, kupinos pasiaukojimo, – ir jūsų laimėjimai praneš visas jūsų svajones, o jūsų džiaugsmui nebus ribų per amžinybę!
12. Sakyk, ko tu gailėtumeis dėl Jėzaus? Ko gailėtumeis dėl amžinybės, dėl nemirtingų, suvargusių širdžių? Jeigu tu ko nors gailėtumeis, jei dėl kurių nors kūrinių tu apsibrėžtum ir save izoliuotum nuo Jėzaus, – tu niekad nebūsi laiminga! Nes tu pralaimėjai tiek daug, kaip didis triasmenis Dievas, kaip didi amžinybė! Gal tai maža, ko tu neišsižadi, gal net nuodėminga, – tai be ribų daug, nes dėl to, kas tiek maža, kas taip greitai žus ir bus sunaikinta, tu pralaimi Begalybėje Begalybę: Jėzuje Jėzų, Dievuje Dievą, amžinybėje šventųjų šventumą, šventųjų amžinybę! Juo labiau apsibrėši, juo daugiau sau pasiliksi, – tuo labiau save izoliuosi nuo Jėzaus, nuo šventųjų triumfo per amžinybę, nuo gražiausios meilės, kuriančios visokeriopą palaimą suvargusioms širdims! Jei trauksies nuo karžygiškumo, sekdama Jėzų kryžiaus keliu, tu pralaimėsi taip daug, jog tai, ką tu sau pasiliksi, bus tik dulkės ir pelenai, kurie grauš tavo sielą ir širdį! Tavo maldos, darbai ir vargai bus tuščiaviduriai, mažaverčiai! Tavo gyvenimas tuščias, pralaimėtas. Tavo mirtis be džiaugsmo, be garbės! Tavo gabumai bus sudužę be naudos brangenybės! Per amžinybę tavo laimė bus apiplėšta, tavo širdis sužeista, našlaitė! – Jei tu drąsiai kilsi, Viešpaties galingai šaukiama, jei visa ir save visą, kaip kunigė, sudėsi ant kryžiaus per meilės auką Jėzaus Meilės šlovei už daugelio šventumą ir gerovę, jeigu tu, kaip karžygė, gyvensi tik Jėzui, tik amžinybei ir sieloms, jei tu dėl Jėzaus ir sielų visa ir save prarasi, – tu rasi be saiko daugiau kaip tu paaukojai! Tu rasi kaip tik tai, ko tu troškai, bet tik be saiko daugiau. Tavo gyvenimas bus pilnas. Tavo darbai ir vargai neįkainojamos vertės. Tu būsi palaima daugybei širdžių ir didi garbė Jėzui. Pati mirtis tau bus laimėjimas. Tavo amžinybė – besaikės laimės ir šlovės triumfas. Šit: tave šaukia nuo kryžiaus Jėzus! Tave šaukia eucharistinis Meilės Dievas! Tave šaukia milijardai šventųjų! Tave šaukia daugybės širdžių kruvinas vargas ir našlaitystė! Tave šaukia tavo širdies giliausi troškimai! Tave šaukia begalinė amžinybė! – Į žygį! Drąsiai ir nesąlygiškai! Į žygį!
13. O mano Jėzau, mirštąs ant kryžiaus, meile mirštąs šv. Eucharistijoje, dar vieną, nors dar vieną suvargusią širdį Tau laimėti ir mirti! Ne, mirti ne tuojau, ne bet kaip, ne bet kada! – Mirti tada, kai bus padaryta visa, kas tik buvo galima padaryti! Kai bus paaukota visa, kas tik buvo galima paaukoti! Kai pati gyvybė bus atiduota ant kryžiaus į mirtį už tą paskutinę sielą, už jos pačią didžiąją laimę, už jos patį didįjį šventumą, už jos gražiausią meilę Tau ir Tavo brangenybės, sieloms!
14. Ar girdi: tavo meilusis Sužadėtinis iš amžinosios kalvarijos, – iš Eucharistijos, – dulkių tau šiurpulingai šaukia: “Mirštu, nes sielos baisiai miršta! Miršta mano Širdis, kupina Meilės! Miršta kančiomis, didesnėmis už mirtį! Palengvink man! Paguosk mane! Atgaivink mane! Numaldyk mano skausmą, mano kruvinas ašaras – sielų! Sielų! Neberimk! Nebesvyruok! Drąsos! Kartu su manimi visomis maldomis, visais kentėjimais, visomis kančiomis, visomis atgailomis, visais darbais, gyvenimu, mirtim ir amžinybe – sielų! Sielų!”
15. Mano Jėzau, Tavo šviesos žiežirbėlė įtiško man į sielą ir Tavo Meilės kibirkštėlė įkrito man į širdį, ir mano pažinimas man pasidarė išgąsčiu ir troškimas – kančia. Tavo Meilė bekraštės liepsnų jūrės, ir pilnoje šviesoje be uždangos Tu regi milijardų Dievo kūdikių, savo mylimiausių brangenybių, tragediją ir maloniausio savo Tėvo tragediją, – koks gi išgąstis ir koks skausmas, ir koks troškimas Tavo Širdy! – Jėzau, daugiau, daugiau mums Tavo begalinės Meilės liepsnų! Daugiau mums Tavo šviesos! Daugiau, daugiau mūsų menkutėms širdims Tavo Širdies baisių troškimų, kad jie mūsų širdį sužeistų nebeužgydoma žaizda, kad jie sprogdintų mūsų abejingumą, kad mūsų akis ir sielas nuplautų skausmo ašaromis, kad pažadintų mus iš giedrios kūdikystės, kad prikeltų iš dulkių į degančią maldos, kančių ir darbo veiklą, į vieną karžygišką žygį – iš pragaro plėšti visų aukų, visų širdžių grąžinti Tavo gražiausiai Meilei!
16. Tebūnie jūsų pati didžiausia, pati gražioji svajonė, pats didysis meilės veržimasis – laimėti begalinės Grožybės Stebuklo, laimėti nuoširdžiausios Meilės Stebuklo, laimėti garbės ir didenybės Stebuklo – laimėti Jėzaus, Jėzaus dabar, Jėzaus per visą amžinybę! – Laimėti amžinybės su Jėzumi, su Marija, su milijardais šventųjų! Laimėti sau! Laimėti milijardams suvargusių širdžių! To su Jėzumi trokšte trokšti ir siekti lig mirties! Dėl to su Jėzumi save sudėti ant maldos, kančių, darbų ir mirties kryžiaus!
17. Saulė ir mėnuo, žvaigždės ir žydinčios gėlės, mokslo ir meno kūriniai, žmonių ir angelų išmintis, grožis ir gerumas, ypač Jėzaus žaizdos, Jo Kraujo kiekvienas lašelis, Jo savęs sunaikinimas ir mirties tyla šv. Eucharistijoje, – visa tegu jums skelbia Dievo Širdies riksmą: “Sielų! Sielų!” Tegu jums skelbia milijardai suvargusių širdžių, mirštančių mirtimi, skaudesne už kūno mirtį, vieną ilgesį, vieną troškimą, vieną veržimąsi: “Beribės Laimės! Beribio Gyvenimo! [t.y.] Dievo ir amžinybės!”
18. Vedamos Gražiausios Meilės, – savo Jėzaus, – išeinate daugybei širdžių kurti žydinčios laimės, bet jūs išeinate, kad dėl Jėzaus, kaip kunigės, sudėtumėt ant kryžiaus savo laimę! – Kai kursite širdims šviesą ir ugnį, jūs būsite nakty ir speige! Kai nešite kitiems išteklius, pačios stokosite visko! Jus draskys audros, kai nuo jų ginsite kitų ramybę! Kai kelsite kitus į garbę, jus ne sykį būsite degraduojamos (=žeminamos?) žmonių akivaizdoje. Jūs aukositės už milijardus, bet niekas nežinos ir niekas jums nedėkos, kad jūs tik dėl jų kančioje ir mirty. Net kryžiuos jus tie, už kuriuos jūs aukositės lig mirties ant kryžiaus! – Ir į visa tai tik vienas jūsų atsakas: tik pirmyn į Jėzų! Tik su Jėzumi pirmyn aukos, maldos ir darbo keliu širdžių vaduoti, ko daugiau joms padėti! Kai jus žemins ir išjuoks, jūs tuos, kurie žemins ir išjuoks, nuoširdžiausiai gerbkit, juos užstokit, jų vardą ginkit. – Kai jus apiplėš ir kryžiuos, jūs tiems, kurie jus šitaip skriaus, jokiu būdu neišduokite Dievo valios ir sielų, bet pirma proga jiems atsilyginkite nuoširdžiu palankumu ir tikra pagalba! – Tat drąsiai pirmyn! Tik šitaip laimėjo ir laimi Jėzus, Marija, šventieji! Taip reikia! – Apsikabinkite pervertas Jėzaus kojas, galvą priglauskite prie Sopulingosios Motinos Širdies, o savo širdį atidarykite mirties ietims, kad nuo jų apgintumėte Jėzų ir milijardus širdžių, – ir drąsiai pirmyn! Į audras – ramybe audrų supančioti! Į sutemas – tiesos ugnimi sutemų apšviesti! Į mirtį – milijardų širdžių mirty žydinčio gyvenimo sukurti!
Sielų! Sielų – mirštančiam Jėzui!
Jėzaus ir amžinybės mirštančioms sieloms!
19. Matykit savo pašaukimo didybę: jūs išeinate iš audrų, iš jūrų gelmių,- iš kančių ir pragaro, – vaduot brangiausių Viešpaties karūnų, – sielų, – ir paties Viešpaties milijardų žmonių asmenyje, ir milijarduose žmonių savo Viešpatį intronizuoti ir karūnuoti dieviškame soste čionai ant žemės ir Tėviškėje per amžinybę! Bet už tai ir jūs Viešpaties ir milijardų asmenybių Viešpaties soste būsite intronizuojamos ir karūnuojamos Tėviškėje per amžinybę!
20. Matykit savo pašaukimo tragizmą: jeigu jūs dėl kurių nors laikinų sumetimų atsisakysit padėti Jėzui, – per amžinybę kentės daugybė širdžių, per amžinybę bus mirštamai sužeista ir jūsų Jėzaus Širdis ir jūsų širdis per amžinybę bus mirštamai sužeista! Dėl ko? Ar dėl daug? – Dėl mažmožių! O jeigu jums atrodytų, kad dėl daug, – pakelkit akis į savo Jėzų ir į Tėviškės triumfą per amžinybę, – prieš šitas Vertybes argi ne plėnys ir pelenai visa, kas sukurta, kas tikrai ir tuojau sunaikinama mirties!
21. Tat drąsiai į švenčiausią žygį su Jėzumi, Marija, Bažnyčia ir šventaisiais!
Šio žygio dvi dalys. Jas abi padarykite tobulas. Save ir savo gyvenimą padarykite jų tobula sinteze:
- pirmoji žygio dalis – pagrindinė, visko versmės: visomis jėgomis vis iš naujo į šventumą, kol jumyse gyvensite nebe jūs, bet tik vienas triasmenis Dievas ir Jėzus;
- antroji žygio dalis: rūpestingai lavinkite savo visas pajėgas, visus talentus, rinkite mokslo ir meno žinias; susiieškokite ir rimtai prirenkite geriausių padėjėjų; raskite ir ištobulinkite efektyvias priemones.
Taip melskitės, tartum viskas priklausytų tik nuo vieno Dievo, ir taip darykite, tartum viskas tik nuo jūsų vienų priklausytų! (Šv. Ignacas L.)
22. Brangiosios sielos! Labiau už visus mokslus ir menus, labiau už visokį išmanymą ir galybę jūs nenurimdamos rūpinkitės ir veržkitės apsivilkti Jėzumi Kristumi: Jo nuolankumu, romumu ir paklusnumu, skaistumu ir išsižadėjimu, kryžiaus meile ir giedrumu, savitarpio meile ir iš meilės atsidavimu žmonių gerovei ir išganymui Eucharistinio Jėzaus pavyzdžiu. Kaip Dievo kūdikiai imkite ir išmintingai vartokite visas sukurtas Viešpaties dovanas, bet pasiremkite tik Jėzumi ir Jo malone, viskuo, – ir žemiškąją gerove, – širdims neškit tik gyvą tikėjimą, tik didelę meilę Dievui, Jėzui ir žmonėms bei sieloms. Jų gyvenimą paverskite degančia meile Jėzui ir artimui bei sieloms!
Jūsų visas vidaus ir išorės gyvenimas, visa apaštališkoji veikla, nors bus gausiai besinaudojanti visomis antgamtinėmis ir priemonėmis, nors apimtų tolimiausius žemės pakraščius, – gali būti, turi būti ir tebūnie tik gyvas tikėjimas, kurs veikia visomis dorybėmis, ypač meile.
24. Matykit, kad jūs esat tik Dovydas prieš Galijotą, tik bejėgis, be iškalbos, senatvės suvargintas Mozė prieš faraoną ir jo galingą kariuomenę.Su jumis tačiau visagalis Jėzus! Jam nėra kliūčių! Valdo ne Jį audros, bet Jis audras! Ir Jo Meilė tokia didi, kaip didis Jis pats. Užtat silpnutės, bejėgės – pasitikėkite Juo kūdikiškai, neribotai ne tik ramybėje, bet ir didžiausiose audrose; ne tik, kai sekasi, bet ir tada, kai, rodos, viskas griūva; ne tik, kai nėra kliūčių, bet ir tada, kai darbas ir kliūtys, rodos, praneša visas jėgas! Pasitikėkit Juo ir ištverkit prie Jo net mirty, – ir jūsų laimėjimai savo didumu praneš visas jūsų viltis!
25. Kaip Jėzui Palmių sekmadienį, taip pat gal būt ir jums minios šauks hosana ir klos alyvų šakas po kojomis, bet ir jums ateis Getsemanės naktis ir, gal būt, tie, kurie su jumis valgė prie jūsų aukos stalo, jus išduos ir vainikuos erškėčiais, ir jūs būsite kalamos prie kryžiaus, – drąsiai ištverkite! Būkite visada tokios pat! Niekad nepulkite prie garbės ir džiaugsmų taurės! Nemeskit, nė nesulėtinkit savo švento žygio nė ant kryžiaus! Vis tiek, kas bus, kaip bus, – jūs vis iš naujo į Dieviškąjį Valdovą, vis iš naujo į Tėviškės triumfą! Su Jėzumi ir Marija vis iš naujo laimėti nemirtingųjų sielų! – Tik šitaip dieviškoji aušra perskros žmonijos nakties audras, patekės Velykų saulė, daugybė kelsis iš grabų, ir jūs žengsit su daugybe širdžių savo švenčiausiam Meilės Dievui giedoti hosana, aleliuja! Ir Jam kaip dovaną atnašauti daugybės širdžių meilės ir džiaugsmo!
26. Tik mažadvasiams žmoneliams yra mažų, bereikšmių žmonių. Jėzui ir skurdžiausias vargšelis – Širdis, Gyvybė, Dievo kūdikis, karalaitis iš dieviškai karališkos Šeimos, pats Jėzus. – Jūs šventa meile apimkite visus ir kiekvieną. Paskutinio skurdenėlės asmenyje prieš Viešpatį parpulkite ant kelių ir iš dulkių pakelkit į žydinčią pavasario laimę, į šventųjų garbę ir džiaugsmą!
27. Nebepamirškit niekad: jūsų pašaukimas – nuolanki meilė, kuri nuo visa, kas sukurta, veržiasi į triasmenį Dievą ir į Jėzų, Jam save atiduoda, iš Jo Jį sau pasiima, o paskum nebe viena, bet su Jėzumi grįžta ant žemės su Jėzumi ir Jėzui bei triasmeniam Dievui laimėti visų širdžių, dėl Dievo bei Jėzaus meilės visoms širdims kurti vis gražesnės laimės jau ir čia ant žemės, o ypač šventumo laimės ir Tėviškės triumfo per amžinybę. Svarbiausia ir visko tikslas – dieviškoji kūdikystė, Dievo pilnybė, gyvas tikėjimas ir meilė, – bet kartu, kiek tai galima, – Dievo kūdikiams jau ir ant žemės atkurti sugriautas dausas!
28. Nuolat su Dievu! Nuolat su Jėzumi ir Marija! Bet šit prieš jus, prieš Mariją, prieš triasmenį Dievą ir Jėzų, kurs jumyse ir šv. Eucharistijoje, ne milijonai, bet milijardai širdžių visose tautose lig pasaulio pabaigos! Užtat tebūnie jūsų širdies nuolatinė malda: “Viešpatie! Šiam milžiniškam išganymo darbui pažadink milijonus karžygių širdžių!” – Užtat jūsų ir šis ypatingas žygis: melskitės, tarkitės ir darykite, ką galit, kad į tuos milijonus širdžių, kurios dirba išganymo darbą Bažnyčioje ir žmonijoje, iš Gyvosios Meilės, iš Sekminių Ugnies, kaip žaibas įkristų deganti mintis, – ir jų meilė susijungtų į vieną gaisrą, jų jėgos į vieną Dieviškojo Valdovo žygį, – in aciem ordinatam, – į išrikiuotą kariuomenę! – tuomet milijonai rankų į gyvą tikėjimą, į degančią meilę, į grožį ir garbę ir į žemiškąją gerovę iškeltų visą daugybę Bažnyčios vaikų, Bažnyčią padarytų žibančiu miestu ant kalno, žėrinčiu švyturiu! – Tuomet visa Dieviškojo Valdovo Šeima, – Bažnyčia, – išsirikiavusi, kaip kariuomenė, neš visai žmonijai Tiesą – Dievą, dievišką kūdikystę, šventą meilę, šventą džiaugsmą, vis gražesnį gyvenimą čia ir puikią garbės ir laimės amžinybę.
29. Jūs, Dievo kūdikiai, Gyvąją Meilę pasirinkę savo meile, lyg nuo aukšto kalno apžvelkite savo Viešpaties paveldėjimą: štai gimtoji, brangi, vargšė tauta; štai Bažnyčios šeima, apėmusi daug tautų; štai kita daugybė tautų, krikščionių, tik be Bažnyčios; štai žydai ir musulmonai; štai tūkstančiai milijonų dar be vieno Dievo; štai ateinančių amžių tautos ir žmonija lig pasaulio pabaigos, – štai Viešpaties paveldėjimas, įsigytas sukūrimu ir krauju ant kryžiaus! Bet tai ir jūsų paveldėjimas! Viešpats jus sukūrė, savo krauju sau įsigijo, įžadais sau pasiėmė ir su savimi susiejo, kad jums atiduotų savo visą paveldėjimą ir jums jį atidavė, kad pažintumėte, brangintumėte ir mylėtumėte! Sekite Viešpatį! Už visus Jis save sudėjo ant kryžiaus ir save visiems atiduoda šv. Eucharistijoje, – ir jūs būkit tokios! Caritas Christi urget nos! Kristaus Meilė tegu jus už visus plėšte plėšia lig mirties ant kryžiaus ir lig save atiduodant kiekvienam, kad visi būtų Jėzaus, o visuose Jėzus!
30. Niekada, o niekada nepamirškite, kad visi esame grynas niekas, negalė ir nuodėmė. Mūsų maldas, aukas ir darbus telydi gilus pasižeminimas, pilnas šviesos, pilnas pasitikėjimo, pilnas atsidavimo Jėzui, Jo valiai, Jo sieloms. Jis mums davė suprasti savo troškimus ir siekimus. Jis mus pažadino ir patraukė nesąlygiškai aukotis tik Jam ir Jo sieloms, – išpildykite savo pareigą, savo dieviškai karžygišką paskirtį, – Viešpačiui ir sieloms atsiduokite nesąlygiškai! Savo Viešpačiui padarykime gražiausio džiaugsmo!
31. O Tu, mūsų gyvenimo ir mirties Viešpatie, gražiausioji Meile, pažvelk į mūsų visišką menkystę, į mūsų visišką netinkamumą ir nevertumą, pasigailėk mūsų, paimk mus sau visiškai ir visiškai suvartok mus savo ir savo sielų reikalams taip, kaip Tau patinka, kad visų Tu būtum vis labiau pažįstamas, vis labiau šlovinamas ir mylimas!
32. Brangiosios sielos! Nebenurimkite niekad! Kaipgi jūs galėtumėte nurimti, kai pragaras mobilizuoja visas jėgas, visas aistras, visas klastas, kad mirties kančiomis be triasmenio Dievo ir Jėzaus per amžinybę marintų šitas neįkainojamas brangenybes, – šiuos žmones, – kurie yra apie jus visame pasaulyje, kurie bus visuose amžiuose lig pasaulio pabaigos?!
Kaipgi jūs galėtumėt nurimti, kai kančiose, didesnėse už mirties kančias, miršta meilusis Išganytojas, regėdamas žūnant gal net milijardus šitų brangenybių?!
33. Teprasiplatina jūsų širdis! Tegu į ją būna surinktas visas Jėzaus Širdies skausmas, visų širdžių tragedija ir skausmas! Šitas Jėzaus skausmas, šitas milijardų širdžių skausmas tegu tampa jūsų širdies skausmu. Jis tegu nuolat kryžiuoja jūsų džiaugsmą, jūsų ramybę!
Praplatinkite savo meilę! Tegu ji tampa kaip Jėzaus Širdies Meilė, kuri – gaisru kunkuliuojančios bedugnės jūrės! Kaip ir Jėzų, ši meilė tegu jus veda ir plėšte plėšia iš ramybės ir poilsio, net iš Tėviškės triumfo į maldų, kančių, aukų ir veiklos žygį lig mirties ant kryžiaus! Aukokit visa ir save visą! Nesigailėkit nieko! Nenurimkit nė pačioj mirty! Kaip tik pačioje mirty visko ir gyvybės auka daugiausia gyvenkit ir daugiausia laimėkit mirštančiai Meilei ir daugybei mirštančių širdžių! – Nenurimkit nė Tėviškės triumfe per amžinybę: lig pasaulio pabaigos su Jėzumi ir Marija grįžkit ant žemės dar gražiau guosti, dar labiau padėti nesuskaitomai daugybei širdžių gyventi ir mirti meile.
Garbė Jėzui ir Marijai!