Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija (Sorores Jesu Eucharistici – SJE) įsteigta 1947 m. spalio 11 d. Kauno arkivyskupijoje. Pirmoji bendruomenė buvo suformuota Šiauliuose. Kongregacijos įkūrėjas – tėvas Pranciškus Masilionis SJ (1902–1980). Vokiečių ir vėliau sovietų okupacijos metais, kai prieškaryje veikusios vienuolijos buvo išsklaidytos ar pasitraukė į pogrindį, tėvui P. Masilioniui SJ kilo mintis steigti naują seserų kongregaciją, kuri būtų pritaikyta dirbti pogrindžio sąlygomis.
Pokario metais Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, ypač vienuolijoms, išgyvenant daugybę sunkumų, kongregacijos steigėjas ragino seseris stiprybės semtis iš pirmaisiais amžiais persekiojamų krikščionių bendruomenių, būti drąsias, kūdikiškai pasitikėti Dievu, dėkoti už patiriamus išbandymus.
Renkantis darbus, jis patarė seserims eiti į žmones, „vis į didesnį jų būrį“, t. y. darbuotis parapijose, mokyklose, universitetuose, ligoninėse…
Seserys, išgirdusios Dievo kvietimą konkrečiai tarnystei, prisitaikydamos prie pogrindžio sąlygų, stengėsi atliepti Bažnyčios poreikius. Rizikuodamos laisve, jos katechizavo vaikus, jaunimą, suaugusiuosius. 1969 m. jos subūrė Eucharistijos Bičiulių sąjūdį. Nuo 1981 m. artimesnes pasaulietes bendradarbes subūrė į bendriją – sodaliciją (dabar – bičiuliai).
Tikėdamos, kad Dievas visus žmones sukūrė laisvus ir laisvei, seserys, nepaisydamos sovietų okupacijos, ugdė savo ir kitų religinį bei tautinį sąmoningumą, aktyviai prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo: rinko medžiagą, rašė straipsnius, redagavo, platino. Dėl šios veiklos kongregacijai priklausančiuose namuose, seserų butuose ne kartą darytos kratos, seserys tardytos ir persekiotos. Ses. Gema Jadvyga Stanelytė už 1980 m. maldingos eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą buvo suimta ir nuteista trejus metus kalėti Uralo lageryje (po pusantrų metų paleista). Seserų dvasios ir veiklos bendrumą palaikydavo kiekvieno mėnesio pirmaisiais ketvirtadieniais privačiuose butuose slapta švenčiamos agapės, atgaivos ir vilties šaltiniai buvo užrakintose bažnyčiose arba butuose švenčiami įžadai, ypač daug reikšmės dvasiniam brendimui turėjo kasmetinės rekolekcijos.
Arkivyskupui J. Steponavičiui pritarus, Eucharistinio Jėzaus seserys jau sovietmečiu pradėjo misijas po Sovietų Sąjungą. Su vietos tikinčiaisiais dalydavosi tikėjimo viltimi ir džiaugsmu, skatindavo juos burtis į tikėjimą palaikančias bendruomenes, drąsiai liudyti Kristų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Kazachstane, Moldovoje bei Latvijoje buvo oficialiai įsteigtos Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos bendruomenės, į kurias Dievas pašaukė vietines merginas.
Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija (Sorores Jesu Eucharistici – SJE) įsteigta 1947 m. spalio 11 d. Kauno arkivyskupijoje. Pirmoji bendruomenė buvo suformuota Šiauliuose. Kongregacijos įkūrėjas – tėvas Pranciškus Masilionis SJ (1902–1980). Vokiečių ir vėliau sovietų okupacijos metais, kai prieškaryje veikusios vienuolijos buvo išsklaidytos ar pasitraukė į pogrindį, tėvui P. Masilioniui SJ kilo mintis steigti naują seserų kongregaciją, kuri būtų pritaikyta dirbti pogrindžio sąlygomis.
Pokario metais Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, ypač vienuolijoms, išgyvenant daugybę sunkumų, kongregacijos steigėjas ragino seseris stiprybės semtis iš pirmaisiais amžiais persekiojamų krikščionių bendruomenių, būti drąsias, kūdikiškai pasitikėti Dievu, dėkoti už patiriamus išbandymus.
Renkantis darbus, jis patarė seserims eiti į žmones, „vis į didesnį jų būrį“, t. y. darbuotis parapijose, mokyklose, universitetuose, ligoninėse…
Seserys, išgirdusios Dievo kvietimą konkrečiai tarnystei, prisitaikydamos prie pogrindžio sąlygų, stengėsi atliepti Bažnyčios poreikius. Rizikuodamos laisve, jos katechizavo vaikus, jaunimą, suaugusiuosius. 1969 m. jos subūrė Eucharistijos Bičiulių sąjūdį. Nuo 1981 m. artimesnes pasaulietes bendradarbes subūrė į bendriją – sodaliciją (dabar – bičiuliai).
Tikėdamos, kad Dievas visus žmones sukūrė laisvus ir laisvei, seserys, nepaisydamos sovietų okupacijos, ugdė savo ir kitų religinį bei tautinį sąmoningumą, aktyviai prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo: rinko medžiagą, rašė straipsnius, redagavo, platino. Dėl šios veiklos kongregacijai priklausančiuose namuose, seserų butuose ne kartą darytos kratos, seserys tardytos ir persekiotos. Ses. Gema Jadvyga Stanelytė už 1980 m. maldingos eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą buvo suimta ir nuteista trejus metus kalėti Uralo lageryje (po pusantrų metų paleista). Seserų dvasios ir veiklos bendrumą palaikydavo kiekvieno mėnesio pirmaisiais ketvirtadieniais privačiuose butuose slapta švenčiamos agapės, atgaivos ir vilties šaltiniai buvo užrakintose bažnyčiose arba butuose švenčiami įžadai, ypač daug reikšmės dvasiniam brendimui turėjo kasmetinės rekolekcijos.
Arkivyskupui J. Steponavičiui pritarus, Eucharistinio Jėzaus seserys jau sovietmečiu pradėjo misijas po Sovietų Sąjungą. Su vietos tikinčiaisiais dalydavosi tikėjimo viltimi ir džiaugsmu, skatindavo juos burtis į tikėjimą palaikančias bendruomenes, drąsiai liudyti Kristų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Kazachstane, Moldovoje bei Latvijoje buvo oficialiai įsteigtos Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos bendruomenės, į kurias Dievas pašaukė vietines merginas.